XVII a. pabaigoje Stoniavos ir Vladikiškių dvarus paveldėjo Semeliškių seniūnas Motiejus Romeris. Prieš tai Stoniavos dvaras priklausė Gardino maršalui Kierdėjui. 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše minimas Stoniavos dvaras. 1795 m. Stoniavos palivarkas priklausė Kotrynai Romerienei (1 sodyba, 7 gyventojai). Vėliau Stoniavos dvarą valdė Aleksandras Juozapas Jonas Romeris (1784-1861), po jo – sūnus Jonas Jaroslavas Romeris (gimęs 1823 m.). Tarnavo Rusijos kariuomenės Liubinsko husarų pulke. Viena iš jo dukterų buvo ištekėjusi už Rusijos kariuomenės inžinieriaus pulkininko Ivano Savickio. 1893 m. visame dvare – 748,03 dešimtinės žemės, iš jų pačioje Stoniavoje – 359,52 dešimtinės. 1899 m. dvaras padalintas į dvi dalis: 359,01 dešimtinės žemės (kartu su Stoniava) atiteko dukters Marijos ir Ivano Savickių šeimai (jie turėjo dukteris Kamilę, Luizą ir Sofiją), kita dalis – 369,67 dešimtinės žemės – atiteko Kamilei Juzefai Romerytei (gimusiai 1875 m.).
1923 m. Stoniavos dvare – 15 sodybų, 75 gyventojai. 1925 m. dvaras su 229,37 ha žemės, priklausęs Sofijai Jasinskienei (Romerytei) buvo išdalintas sklypais. 1931 m. Stoniavos dvare – 2 sodybos, 231,35 ha žemės, 1937 m. – 54 gyventojai katalikai. 1940 m. dvaras nacionalizuotas. 1947 m. jo vietoje įsikūrė Stoniavos tarybinis ūkis (13 sodybų, 65 gyventojai). 2000 m. Stoniavoje – 37 gyvemamieji namai ir 84 gyventojai. Kaime anksčiau veikė mokykla.
1988 m. iš buvusio dvaro pastatų buvo išlikę 4 kumetynai (3 mediniai, 1 mūrinis), arklidė, veršidė, karvidė, svirnas (visi mediniai), taip pat sodas ir tvenkiniai. Po 1990-ųjų Stoniavos dvarą atsiėmė Romerių giminės palikuonė Zofija Skurdenienė.
Palikti komentarą