Žiežmariai dar visai neseniai buvo nemažas miestelis abipus Vilnius – Kaunas kelio. Šiandien – likęs nuošaly greitkelio, kiek sumažėjęs, bet pelnytai galintis girtis turtinga istorija, įdomiais išlikusiais pastatais, autentišku išplanavimu. Pirmą kartą miestelis minimas 1348 m. vasario 2 d. Strėvos mūšio tarp lietuvių ir kryžiuočių aprašyme. Nuo XV a. minimas Žiežmarių valsčius, dvaras, o nuo 1497 m. Žiežmariai pradedami vadinti miesteliu. Susikūrę kaip dvarvietė glaudė įvairių tautų ir religijų gyventojus: karaimus, musulmonus totorius, rusų sentikius. XIX a. dauguma parduotuvių ir dirbtuvėlių priklausė žydams. Gaisrai ir karai koregavo gyventojų skaičių ir santykį, tačiau žydai čia visada nešė reikšmingą indėlį tiek prekyboje ir amatuose, tiek palaikant bendrą miestelio gerbūvį, tiek socialiniuose reikaluose ir net kovojant dėl Nepriklausomybės ar Vilniaus Tarpukaryje.
Tarpukariu Žiežmariuose buvo vidurinė (iki 1928 m.) ir pradžios mokyklos, žemės ūkio mokykla, veikusi žiemos metu, kooperatyvas, keliasdešimt privačių krautuvių, malūnas, lentpjūvė, elektrinė, gydytojas, medicinos, veterinarijos felčeriai, vaistinė, biblioteka, policijos nuovada, paštas, smulkaus kredito draugija, žydų liaudies bankas, nemažai įvairių amatininkų dirbtuvių. Miestelyje turgus veikė trijose vietose: vienoje buvo pardavinėjami arkliai, antroje - karvės, trečioje - visa kita. 1928 m. miestelio aikštėje pastatytas Nepriklausomybės paminklas, sovietinės valdžios nugriautas, 1991 m. atstatytas.
Miestelyje gausu unikalių istorinių vietų, įdomu pasivaikčšioti pėsčiomis ir jas aplankyti.